Šie nuodingi juodi vorai yra geriausiai žinomi ir didžiausi iš visų vorų kilpininkų. Juodosios našlės – vorai vienišiai ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia kantriai laukdami, kol vabzdžiai įsipainios į jų tinklus. Vorų patelės papilvėje turi raudoną smėlio laikrodžio formos žymę, o itin retai aptinkami patinėliai yra mažesni, ilgesnėmis kojomis, šonuose turi raudonos ir geltonos spalvos žymes. Tik juodosios našlės patelė yra nuodinga. Patinėlis ir jaunikliai visiškai nepavojingi.

Netvarkingų tinklų audėjai
Juodosios našlės vorų audžiami tinklai yra maždaug 30 cm (12 colių) skersmens ir iš pažiūros netvarkingi, tačiau iš tikrųjų jie yra aiškios piltuvėlio formos. Paprastai šie vorai tinklus audžia pažeme, tamsiose vietose, pavyzdžiui, pakrūmėse ar griuvėsiuose. Orams atvėsus jų dažnai galima aptikti daržinėse ir pašiūrėse. Patelės ramiai tūnodamos pilvu į viršų retai kada palieka savo voratinklį. Kaip ir daugelis vorų, juodoji našlė turi itin prastą regėjimą, todėl yra ypač priklausoma nuo jautrių jos kūną dengiančių plaukelių ir šerelių, reaguojančių į menkiausias vibracijas, kurias skleidžia į tinklą įsipainiojęs grobis. Šis voragyvis kanda tik gindamasis, jei jis paliečiamas, arba tuomet, kai saugo kiaušinėlius. Nors juodosios našlės nuodai yra itin nuodingi, žmonės labai retai nuo jų miršta, kadangi voras kąsdamas suleidžia tik menką jų kiekį. Tačiau nuodai, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti pilvo skausmus, panašius į apendicito, taip pat raumenų mėšlungį, ypač kojų pėdose, bei sutrikdyti kvėpavimo ritmą.

Jaunikliai-kanibalai
Patinėlis, aptikęs poruotis pasiruošusią patelę, perduoda savo spermą jai per organus, esančius nedideliuose čiuptuvėliuose jos galvoje. Apvaisinta patelė padeda kelis po 250 kiaušinėlių maišelius, kuriuos ji itin aršiai gina. Šie į šilką panašūs maišeliai, kurių spalva gali būti nuo baltos iki rusvos, o struktūra panaši į popieriaus, saugiai kybo voratinklyje, kol išsirita jaunikliai. Paprastai išgyvena nuo vieno iki dvylikos voriukų, kadangi vos išlindę iš kiaušinėlių vienas kita ryja. Ką tik išsiritę jaunikliai yra gelsvai baltos spalvos. Juodą spalvą su raudonomis ir baltomis žymomis jie įgyja palaipsniui, nusimesdami savo išorinį dangalą, po kuriuo formuojasi didesnis, pritaikytas augančiam voriukui dangalas.

Mirtinas įkandimas
Juodosios našlės tyko vabzdžių, jos minta tarakonais, svirpliais, vabalais, musėmis ir drugeliais, įsipainiojusiais į jų tinklus, kuriuos sudaro trys lygiai. Voras praduria į tinklą patekusios aukos kūnelį ir įšvirkščia nuodų. Nuodai ardo aukos kūną apie dvi valandas, per kurias voras ilsisi. Tuomet jis suleidžia virškinamųjų sulčių ir iščiulpia visą skystąjį turinį. Juodosios našlės taip pat minta ir kitais vorais bei šimtakojais, o karštose ir sausose vietovėse – skorpionais. Patelės vengia šviesos ir mieliau tyko savo grobio naktimis.