|
Strutis
lot. Struthio camelus
Kur aptinkami
Laukinėje gamtoje strutis aptinkamas Afrikos vakaruose ir pietuose, pietinėje Sacharos dykumos dalyje bei pietinėje Afrikoje. Jis taip pat veisiamas centrinėse pasaulio dalyse, pavyzdžiui, JAV pietvakariuose.
Giminingos rūšys
Strutis – vienintelis strutinių paukščių šeimos narys, atsiradęs Azijoje prieš 40–50 milijonų metų. Šią paukščių šeimą sudaro keturi porūšiai. Giminingiausi stručiui paukščiai yra Pietų Amerikos tripirštis strutis (lot. Rhea americana ir Pterocnemia pennata), emu, arba Australijos strutis, (lot. Dromaius novaehollandiae) ir šalmuotasis kazuaras (lot. Casuarius sp). Visi yra priskiriami neskraidančių paukščių grupei. Australijos strutis, emu, yra antras pagal dydį ir deda tamsiai žalius kiaušinius. Tripirščiai stručiai yra jų giminaičiai, gyvenantys Pietų Amerikoje, o retai matomi šalmuotieji kazuarai sutinkami tankiuose tropikų miškuose Naujojoje Gvinėjoje ir šiaurės rytų Australijoje.
Ar žinote, kad...
Priešingai vyraujančiai nuomonei, stručiai tikrai neslepia savo galvų smėlyje. Šis klaidingas teiginys tikriausiai kilo dėl paukščio įpročio kartais atsigulti ant žemės ir įtempti kaklą, taip siekiant išvengti plėšrūnų dėmesio. Be to, stručio patinas lizdą smėlyje kasa snapu, kuriuo paridena ir kiaušinius. Iš tolo galėtų atrodyti tarsi stručio galva pasislepia smėlyje.
Didelės akys
Stručiai turi didžiausius iš visų sausumos gyvūnų akių obuolius bei puikų regėjimą, padedantį iš tolo aptikti pavojų. Storos blakstienos ir trys poros vokų patikimai saugo akis smėlio audrų metu.
Du pirštai
Po du pirštus ant kiekvienos kojos – unikalus bruožas tarp paukščių. Bėgdamas paukštis atsispiria jais nuo žemės.
Neįtikėtinas stručio gebėjimas išvystyti 70 km per val. (45 mylių per valandą) greitį ir išlaikyti jį iki 30 minučių, pelnė jam greičiausio pasaulyje dvikojo gyvūno vardą. Šis stambus sparnuotis nemoka skraidyti, tačiau gali išvystyti tokį įspūdingą greitį ir yra labai ištvermingas, todėl nesunkiai pabėga nuo bet kokio plėšrūno. Jis yra didžiausias iš visų pasaulyje gyvenančių paukščių. Atsistojusio stručio ūgis siekia iki 2 m (7 pėdų). Turėdamas tokį ūgį ir puikiai išlavėjusias jusles paukštis iš toli pastebi gresiantį pavojų ir visada perspėja kitus šalia besiganančius Afrikos gyvūnus.
Nepailstantis bastūnas
Laukinėje gamtoje stručiai nėra sėslūs. Jie nukeliauja didžiulius atstumus ieškodami žolės bei kito augalinio maisto. Kadangi paukščiai dažniausiai gyvena sausringose vietovėse, atsiradus progai jie mielai mėgaujasi vandens voniomis. Stručiai gyvena būriais nuo 5 iki 50 paukščių. Paprastai jie ganosi su kitais gyvūnais, pavyzdžiui, antilopėmis ir zebrais. Stručiai nuo plėšrūnų ginasi ne tik bėgdami, bet ir spardydamiesi savo galingomis kojomis. Žinomi atvejai, kai strutis nužudydavo plėšrūną vos vienu spyriu. Į kovą pasitelkiami ir pentinai, esantys jų sparnų galiukuose.
Mados aukos
XVIII amžiuje stručiai vos neišnyko nuo žemės paviršiaus, kadangi jie buvo intensyviai medžiojami dėl gražios odos ir plunksnų, kuriomis buvo puošiamos damų skrybėlaitės. Pamažu XIX amžiuje Afrikoje paplitusi stručių veislininkystė padėjo juos apsaugoti nuo išnykimo. Nuolat kintančios mados poreikiams tenkinti stručių plunksnos tapo nereikalingos, ir tai padėjo atkurti paukščių populiaciją. Iki 1940 metų stručiai gyveno ir Sirijoje bei Arabijoje, tačiau ten jie buvo medžiojami, kol galiausiai išnyko. Dabar jie aptinkami tik laukinėje Afrikos gamtoje.
Bendromis pastangomis
Piršdamasis stručio patinas iškasa savo teritorijoje įdubą, į kurią šokdamas, skleisdamas savo gražias plunksnas ir linguodamas į šalis stengiasi prisivilioti patelę. Šioje dauboje patelė peri kiaušinius ir tampa „išrinktąja”. Mat patinėlis poruojasi ir su kitomis patelėmis, kurios deda kiaušinius toje pačioje dauboje, tačiau tik pirmoji patelė ir pats patinas turi teisę perėti kiaušinius. Paukštė peri dieną, o patinas dėl savo tamsių plunksnų – naktį. Stručio kiaušiniai yra didžiausi pasaulyje ir sveria iki 2,3 kg (5 svarų). Tėvai itin rūpestingai prižiūri išsiritusius jauniklius maždaug iki vienerių metų, kol jie išauga ir tampa savarankiški.
Išrankūs gurmanai
Stručiai dažniausiai minta augaliniu maistu, bet retkarčiais jie lesa ir skėrius bei gyvūnų liekanas, paliktas plėšrūnų. Paukščiai gali būti itin išrankūs ir lesti tik žolių bei tam tikrų gėlių sėklas. Jie taip pat minta vaisiais, sėklomis ir riešutais, ir jei būtina, ilga laiką išbūna be vandens. Stručių žarnynas yra 14 m (46 pėdų) ilgio, kuriame suvirškinamas kitiems gyvūnams netinkamas ir neskanus maistas. Jie lesa akmenukus ir smėlį, kurie padeda stručiui suvirškinti kietą augalinį maistą. Per dieną stručiui reikia 3,5 kg (8 svarų) maisto.
|
|
|
|